Paauglystė

Paauglystė – labai sudėtingas pereinamasis žmogaus raidos tarpsnis. Tai perėjimas nuo vaikystės prie suaugusių žmonių gyvenimo, nuo žaidimų, nerūpestingumo prie atsakomybės, savarankiškumo, įsipareigojimų. Šis periodas sudėtingas ne tik patiems paaugliams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams.

Iš tikrųjų paaugliai susiduria su biologiniais, kognityviniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais, prie kurių turi prisitaikyti. Šie pokyčiai ir paauglių sugebėjimas prie jų prisitaikyti atskirais paauglystės raidos etapais skiriasi.

Pastaruoju metu paauglystė dažniausiai skirstoma į tris fazes/etapus:

Šiam periodui būdingi greiti biologiniai pokyčiai, gana didelis stresas ir palyginti maži įveikos sugebėjimai.

Ankstyvoji paauglystė: mergaitėms nuo 11 iki 13 metų, berniukams nuo 13 iki 14 metų. Pats pagrindas yra fizinis augimas (ūgis, masė). Atskiroms kūno dalims augant nevienodai pvz. plaštakoms ir pėdoms augant greičiau nei rankoms ir kojoms, paaugliai būna nevikrūs, nerangūs.

Lytinio brendimo pradžia ir pats brendimas, kuomet lytiniai hormonai skatina pirminių ir antrinių lytinių organų formavimąsi ir lytinį potraukį. Pirminiai lytiniai organai tai kas užtikrina reprodukciją. Antriniai lytiniai organai – tai lytinio subrendimo indikatoriai (balso pokyčiai, plaukuotumas).

Kartu su ūgio, masės ir hormonų pokyčiais vyksta smegenų pokyčiai, dėl ko galima suprasti paauglių elgesį. Na pavyzdžiui paskutinė bręsta priekinė smegenų žievės dalis t.y. kaktinė sritis. Prieškaktinė yra atsakinga už vykdomųjų funkcijų – planavimo, impulsų kontrolės, darbinės atminties, dėmesio ir samprotavimo – veiklą ir šių funkcijų tarpusavio koordinavimą. Ši smegenų sritis siejama su malonumo potyriu. Dėl šios priežasties paaugliams didesnę įtaką daro aplinka, jie labiau linkę elgtis impulsyviai.

Atsiranda didelis susirūpinimas savo kūno vaizdu. Paauglių merginų nepasitenkinimas savo išvaizda išlieka ar net didėja, tuo tarpu paauglių vaikinų pasitenkinimas savo išvaizda ir psichologinė būklė gerėja, tampa pozityvesnė. Tyrimais nustatyta, kad vaikinai dažniausiai patrauklumą sieja su didesne raumenų mase ir kūno formomis, o merginoms svarbesnė yra kūno masė. Prisitaikymas prie kūno pokyčių susijusių su brendimu, daro įtaką paauglių psichologinei būklei ir elgesiui, kurie tiesiogiai veikia paauglio sveikatą. Nepasitenkinimas savo išvaizda yra susijęs su blogesne saviverte, prasta psichologine būkle, padidėjusio apetito simptomais, dietų laikymusi, nutukimu ir depresija.

Taip pat šiuo etapu atsiranda poreikis atsiskirti nuo suaugusių. Sumažėja susidomėjimas tėvų siūloma veikla. Atsiranda „ar man būtina“, „ar aš turiu“. Psichologai rekomenduoja atsižvelgiant į aplinkybes leisti paaugliui pasirinkti.

Vidurinioji paauglystė: mergaitėms nuo 14 iki 15 metų, berniukams nuo 15 iki16 metų. Pats pikas, sunkiausias paauglystės tarpsnis.

Bandant suvokti paauglių raidos ypatumus svarbiausia yra suprasti jų mąstymą. Šiuo atveju paauglystėje vykstantis formalusis operacinis mąstymas laikomas nauja kognityvine raidos stadija. Formaliajam operaciniam mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo faktų. Dėl to paaugliai gali laisvai diskutuoti, geriau argumentuoti savo idėjas, vartoti metaforas, palyginimus. Paauglystėje daugiausiai dėmesio skiriama ne realybei, o galimybei. Jų sugebėjimas mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti, užuot apsiribojus tuo kas yra, leidžia jiems būti idealistais. Piaget nuomone paauglio reikalavimas, kad realybė paklustu jo idealizmui, rodo atsiradus naują egocentrizmo formą. Formalus operacinis egocentrizmas pasireiškia paaugliui rigidiškai tvirtinant, kad pasaulis taps geresne vieta gyventi tik įgyvendinus jo idealistinę pasaulio sampratą. Paauglys tiki, kad yra labai ypatingas, nepanašus į jokį kitą kokį kada nors gyvenusį asmenį. Tačiau jie negali atskirti, kas jų išgyvenimuose, mintyse yra išties unikalu, nauja visai žmonijai, o kas yra nauja tik jiems patiems. Dėl tokios savivokos paaugliui atrodo, kad jo emocijos ir jausmai kitokie, intensyvesni ir skausmingesni nei kitų.

Dažniau renkasi padriką, permainingą ir emocijomis paklūstantį elgesį. Didžiąją laiko dalį nori leisti su draugais, ieško grupių, kuriose galėtų pritapti – „aš esu toks pat kaip ir jie“, „ten mane išklauso“, „mane niekas nemoralizuoja“, „mane paskatina daug ko naujo išbandyti“ (pvz. išgerti, parūkyti), „manęs niekas ten nesmerkia“ – aš esu tarp tų kurie mane supranta.

Ir čia atsiranda didelis noras būti nepriklausomu nuo suaugusių: „aš jau didelis“, „aš jau suaugęs“, „kodėl tu su manimi elgiesi kaip su vaiku“. Šiame tarpsnyje prasideda vieni didžiausių konfliktų su suaugusiais, atsiranda labai didelis pasipriešinimas, prieštaravimas: „tėvai patys blogiausi“, „taisyklės yra visiška nesąmonė“ ir „kaip aš laukiu greičiau išsikraustyti iš šių namų“.

Pvz. rizikingas paauglių elgesys iš dalies siejamas su tuo, kad jie daugiau laiko praleidžia su savo bendraamžiais ir yra jautresni jų paskatoms, labiau siekia aštrių pojūčių, linkę į rizikingą elgesį, labiau prisitaiko prie grupių, kurių nariai yra, atmeta tėvų normas ir labiau orientuojasi į bendraamžių pateikiamas normas, kurios gali gerokai skirtis nuo tėvų pateikiamų elgesio normų, todėl paaugliai gali palankiau vertinti socialiai nepriimtiną elgesį.

Paaugliai subręsta taip, kad atrodo kaip suaugusieji. Stresas mažas, o įveikos sugebėjimai didžiausi, palyginus su ankstesniais paauglystės laikotarpiais.

Ir štai ateina palengvėjimas, pabaiga arba vėlyvoji paauglystė: merginoms nuo 16 metų, vaikinams nuo 17 metų. Pilnumoje susiformuoja žmogaus kūno proporcijos, stabilizuojasi morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Baigiasi lytinis brendimas ir pradeda normaliai funkcionuoti lytiniai organai. Aiškiai susiformuoja mąstymas. Pradeda užsibrėžti gyvenimo tikslus, suprasti ko nori, su kuo nori, ko tikisi draugai, ką pats galiu duoti. Jei priklausė kažkokiai grupei tai vėlyvojoje paauglystėj prasideda atsiskyrimas ir ieškojimas vieno ar dviejų draugų, bet jau nebe būrio. Meilės ryšiai tampa daug realistiškesni. Jau suvokia santykiuose ką reiškia duoti, gauti. Būtina pažymėti, kad vėlyvoje paauglystėje jaunuoliai įgyja pilną teisinį teisnumą ir veiksnumą, todėl socialiniai veiksniai, tokie kaip vedybos, tėvystė, įsitraukimas į darbo jėgą ir finansinė nepriklausomybė, yra pagrindiniai paauglystės pasibaigimo taškai.

Jeigu su tėvais pavyko išlaikyti santykį, tai šiame amžiuje bendraamžių nuomonė nebe tokia svarbi. Ir dažniau paauglys ateina pas tėvus ir paklausia, „o kaip tu manai?“. Pergalvojamos tėvų vertybės: kas man tinka, ką prisiimu aš, kas man nepatinka. Pergalvoja kur yra tėvai, o kur yra draugai. Susiformuoja moralinės vertybės ir elgesys. Nors jau suvokia savo elgesio pasekmes beveik taip pat kaip ir suaugusieji, sugeba priimti logiškus ir pagristus sprendimus, tačiau nuotaikų kaita dar gali pasireikšti. Nors 18-25 metų amžius gali atrodyti visiškai subrendęs, magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad priekinės skilties ir limbinė sistema žmogaus smegenyse ir toliau vystosi iki vėlyvosios paauglystės ir galbūt net iki 20 metų jaunuolio amžiaus. Tik jau daug rečiau nei per piką.

Paauglio gyvenimas yra gana emocingas. Džiaugsmą, pasitenkinimą savimi dažnai keičia nepasitenkinimas ir neviltis. Psichologijos tyrimai liudija, kad paauglystėje labai dažnai išgyvenami tokie jausmai kaip nerimas, įtampa, nusivylimas viskuo ar net depresija.

Paauglį, viena vertus, vilioja nepriklausomas suaugusiųjų pasaulis, žadėdamas jam naujas galias ir potyrius, antra vertus, jam truputį baisu palikti jaukią ir pažįstamą saugią vaikystę. Vaizdžiai dviprasmišką būseną iliustruoja vieną dieną ant vaiko kambario durų atsiradęs užrašas: „Įeiti draudžiama! Belstis!“ Tai rimtas suaugusio žmogaus pareiškimas, kad kambarys jo teritorija, bet šis manifestacija apipieštas gėlytėmis, kaukolėmis ar kitais spalvingais vaikiškais atributais.

Šio žmogaus amžiaus tarpsnio tyrėjai ypač pabrėžia paauglystei būdingus prieštaravimus. Tačiau kaip vertinti šiuos prieštaravimus, nuotaikų kaitą? Kai kurių psichologų nuomone, paauglystę būtų galima prilyginti potrauminiam sindromui – kai žmogaus įgyta patirtis neatitinka vidinio žmogaus pasaulio, savęs, pasaulio supratimo, tad negali būti suvokta.

Siekiant sėkmingai išspręsti paauglystės krizes svarbu: vengti juokelių, komentarų liečiančių išvaizdą (o tavo draugė kokia figūringa), grasinimų (pamatysi kas tau bus), įsakinėjimų (tu privalai), kritikos (tu nesugebi), įžeidinėjimų (tu kaip balta varna), vengimo/temos pakeitimas (gerai pamiršk, daugiau apie tai nekalbėsim, gerai supratau), nelyginti su kitais (kiti tai…o tu). Ir tiesiog būti kantriems paauglystės raidos etapų metu.